Naudinga informacija

Renkantis rankšluosčių džiovintuvą vonios kambariui, pirmiausia reikia išsiaiškinti, į kokią sistemą  jis bus jungiamas:

1. Į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą, kuomet gyvatukas šyla žiemą ir vasarą nuo tiekiamo buitinio karšto vandens. Kadangi Lietuvoje naudojamas geriamas karštas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, todėl jis turi daug ištirpusių kalcio ir magnio druskų (kietas vanduo  yra labai agresyvus metalų korozijos atžvilgiu), be to jis yra prisotintas deguonies ir yra 60º C temperatūros. Dėl šios priežasties į tokią sistemą galima montuoti tik kilpinius (bangų formos) gyvatukus, pagamintus iš žalvario ir nerūdijančio plieno, kurie neturi suvirinimo siūlių, arba kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus, pagamintus iš vario ar žalvario. Į šią sistemą negalima montuoti paprasto plieno ir nerūdijančio plieno kopetelių tipo rankšluosčių džiovintuvų, nes jie turi suvirinimo siūles, kurias paveikia korozija. 

2. Į uždarą centrinio šildymo sistemą, kuomet gyvatukas šildo tik šildymo sezono metu, galima montuoti bet kokio metalo ir tipo rankšluosčių džiovintuvą, nes šildymo sistemoje naudojamas nudruskintas vanduo, dažnai į jį dedama korozijos inhibitorių ir jis neprisotintas deguonies. Kad šioje sistemoje rankšluosčių džiovintuvas šildytų ir vasarą, galimas kombinuotas šildymo variantas: žiemą džiovintuvas šyla nuo šildymo sistemos, o vasarą – nuo įmontuoto elektrinio kaitintuvo. Plačiausiai naudojami taupūs kaitintuvai su termoreguliatoriumi, kuris leidžia nustatyti ir palaikyti rankšluosčių džiovintuvo vandens pageidaujamą temperatūrą. Pagrindinė taisyklė: kombinuotam šildymui galima instaliuoti tik kopetėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus ir netinka kilpiniai gyvatukai.                                                                                                                                                                                           
Galimi 2 kombinuoto šildymo instaliavimo variantai:                                                                                                                          

a) Kai vandens padavimas ir grįžimas vyksta per specialų vienvamzdį mazgą, montuojamą kairėje arba dešinėje kopėtėlių pusėje (atstumas tarp pajungimo vamzdžių 40 arba 50 mm), kitoje kopetėlių pusėje tiesiogiai įmontuojant kaitintuvą.

b) Kai vandens padavimo ir grįžimo išvadai montuojami tiksliai pagal kopėtėlių vertikalių vamzdžių centrus. Tuomet į vieną kopėtėlių pusę per trišakį montuojamas kaitintuvas, o į kitą pusę – balansinis ventilis (dažniausiai kampinis, kadangi jo pasukimo rankenėlė tuomet neišsikiša į priekį, o yra lygiagrečiai horizontaliems kopėtėlių vamzdeliams).

Abiem instaliavimo variantais, pasibaigus šildymo sezonui ir, prieš jungiant elektrinį šildymą, reikia užsukti  vieną balansinį ventilį ( bet kurį iš pajungimo mazge esančių) arba tą, kuris sumontuotas tiesiogiai prie kopėtėlių (b) pajungimo variante.

Montuojant kombinuotą šildymą, kaitintuvą į  kopėtėles galima įsukti tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje. Jei galimas pusės pasirinkimo variantas, tai elektros lizdą ir kaitintuvą reikia montuoti tolimesnėje pusėje nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto, kadangi kombinuotas gyvatukas yra elektrinis prietaisas ir jam taikomos elektrosaugos taisyklės, reikalaujančios, kad bet koks elektros prietaisas būtų montuojamas ne arčiau kaip 60cm nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto. Pagal elektrosaugos taisykles visi vonios kambario  elektros lizdai turi būti pajungiami per srovės nuotėkio 15 mA skirtuminę relę.

 3. Šildymas vien elektra. Tuomet tinka visi mūsų gaminami kabelinio šildymo rankšluosčių džiovintuvai EE.. tipo, arba bet kurios kopėtėlės gali būti užpildomos specialiu šildymo sistemoms skirtu skysčiu ir įmontuojamas kaitintuvas su termoreguliatoriumi.

   Atkreipiame dėmesį, kad žalvarinių ir nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvų, sumontuotų į karšto vandens cirkuliacinę sistemą, korozinis atsparumas smarkiai sumažėja, jei ant jų atsiranda net ir kelių mV dydžio potencialų skirtumas. Vykstant elektrocheminei korozijai, iš žalvario  yra "išplaunamas" cinkas  ir dėl to žalvaris darosi porėtas, o nerūdijantis plienas dėl lydinio sudėties ir struktūros nevienalytiškumo koroduoja taškiniu būdu. Kad to išvengti rekomenduojame įžeminti karšto vandens tiekimo vamzdyną. Jei tai nepanaikina potencialų skirtumo ant gyvatuko, tuomet reikia įžeminti patį gyvatuką.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros dėstytojai savo naujausioje monografijoje tvirtina tą patį: "Prie recirkuliacinės sistemos jungiami rankšluosčių džiovintuvai-kopėtėlės turi būti patikimai įžeminti. Jei to nebus padaryta, dėl elektrocheminės korozijos džiovintuvas prarūdys". Jolanta Čiuprinskienė, Kęstutis Čiuprinskas, Violeta Motuzienė. Šildymas vėdinimas oro kondicionavimas.Vilnius.2019. p.163.

Rekomenduojama įžeminimo įrengimo schema: Įžeminimo schema

 Potencialų suvienodinimas

 Elektrocheminės korozijos paveiktas pavyzdys

 Metalų korozija: priežastys ir apsaugos būdai

 Elektocheminė vamzdžių korozija: ar įmanoma išvengti?

Naudinga informacija: Elektros ir elektroninės įrangos surinkimo vietos Lietuvoje http://www.atliekos.lt   

                                         

Naudinga informacija

Kontaktų forma


* žvaigždute pažymėti laukai privalomi